2012 m. liepos 7 d., šeštadienis

Kalnai, ežerai, aborigenai

Šiandien čia nuostabus oras. Saulė kepina, pučia švelnus vėjelis, danguj vienas kitas nedidutis debesėlis. Grįždama iš darbo užsukau pasėdėti ant savojo suoliuko. Sukirtau pietus-vakarienę (dabartinis ritmas privertė maitintis vieną kartą per dieną, bet kartais net tas vienas kartas atrodo per daug) ir išsispyrus iš batų priguliau. Tikrai, tas suolelis tobulas. Rytais ant jo galima degintis, o šįvakar pasislėpiau medžių pavėsyje.
Štai tolumoje tarp medžių slapstosi mano mylimas suoliukas.



Dar didelis privalumas yra tas, kad priešais nuolat pravažinėja traukiniai: galima ne tik svajingu žvilgsniu juos palydėti tolumon, bet ir traukt dainas iš širdies - nieks aplinkui negirdės per dardesį! Na, kad aplink visur tolumoje matosi uolėtieji kalnai, tai čia jau niekam ne naujiena! :)
Taigi, gulinėdama ant medinio puikiojo suoliuko suvokiau, kad pats laikas pasidalinti savo įspūdžiais po jau beveik mėnesio viešnagės čia.

Žmonės



Miestelyje gyvena 5 tūkstančiai nuolatinių gyventojų, tačiau vasaros sezonu skaičius išauga iki 20. Nuo mano atvykimo pradžios gatvėse dažniausiai prasilenkiu su užsieniečiais. Kažkodėl mano akis ir ausis užfiksavo daugiausia vokiečių ir indų. Dar nemažai amerikiečių ir kanadiečių iš kitų provincijų.


Iš esmės visi pakankamai draugiški, daug šypsosi. Kartais atrodo net pernelyg mandagūs. Pagrinde su kanadiečiais susiduriu daugiausia darbe. Net keista, kad iš viso personalo tik aš ir dar viena ukrainietė esam atvykusios iš svetur. Paprastai čia beveik visuose viešbučiuose/ restoranuose dirba viso pasaulio piliečiai. Tad kartais jaučiu šiokią tokią įtampą ir stresą, kai staigiose situacijose sušlubuoja anglų kalba. Būtų lengviau pasiteisinti, jei nebūčiau mažuma! Bet viskas tik į gerą, taip taip.


Visur parduotuvėse pilna atributikos su meškomis, elniais ir be galo daug indėniškos atributikos. Neatsitiktinai apie tai prakalbau. Mat prieš savaitę kitą vaikštinėdama po miestelį atsitiktinai pakliuvau į miesto aborigenų šventę. Pamačiau tik jos pabaigą, tad pasidalinsiu trumpučiu vaizdo įrašu, kurį  dar suspėjau nufilmuoti!



Gamta


Kaip jau minėjau Jasper'is, miestelis turistinis, įsitaisęs Jasper'io nacionaliniam parke. Aplink daug miškų, ežerų, laukinių gyvūnų: meškos, grizliai, vilkai, avinai, voverytės ir taip toliau. Kol kas didžiųjų nesutikau ir nerizikuoju sutikti. Gal įsibėgėjus mano viešnagei čia keliausiu su kokia grupe į ekskursiją. Kol kas pagailėsiu savo mėsytės ir viena nevaikščiosiu gilyn į mišką... :)
Kažkodėl didžiausią įspūdį man daro ne gyvūnai, ne miškai, ne kalnai, o ežerų tyrumas ir spalva. Štai vienas iš ežerėlių, Annette's ežeras. Negaišinsiu pirštų aprašinėdama, kad gyvai viskas atrodo daug ryškiau ir gaiviau, ir stebuklingiau...


















Na trūkumas tas, kad gėrintis tokiais vaizdais atakuoja pulkai uodų, bet manau nederėtų skųstis tokia smulkmena :) Bet uodų nuodai būtini tokiose išvykose!

Kitoji pusė


Pletkai pletkais, bet Jasper'is ir kiek tolėliau esantis Banff'as - uolėtųjų kalnų kurortai - garsėja didžiausiu skaičiumi lytiškai plintančių ligų atvejų. Ne itin žavus faktas. Taip pat čia labai populiaru rūkyti žolę. Tai nėra legalu, bet tai tiesiog labai paplitusi atsipalaidavimo forma.

Dar dažnai jie vadinami reabilitacijos centrais. Žmonės atvyksta čia ieškodami savęs, bėgdami nuo savo gyvenimo problemų ir panašiai. Gi kažką panašaus čia darau ir aš!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą