Kelionė autobusu Vilnius-Warsaw
Priešais mane dar Vilniuje susėdo porelė brandžių vyrukų. Iš kalbų supratau, kad jiems 42-43 metai, bent vienas iš jų vedęs. Visgi pasirodė, kad jiems po trylika ir jie išsiruošė į klasės ekskursiją. Iš pažiūros rimti vyrukai, į kelionę prisikrovė ne vieną ir ne du (ir netgi ne tris) butelaičius alkoholio (be užkandos!) ir maukė vieną po kito pakaitomis. Negana to, pasienyje, kol pareigūnai tikrino kai kurių asmenų pasus, vienas iš jų dar sugebėjo nulėkt nusipirkt Višniovkos, kadangi atsargos jau buvo pasibaigusios. Pusę kelionės pratriukšmavę, pamerginę greta sėdinčias jaunutes studentes, galiausiai nusprendė pamiegot. Tapo ramu, tačiau visi žinome, kad alkoholis garuoja ir kad autobuse važiuojant daug žmonių ir taip trūksta oro. Ech. Jie vyko į rungtynes. Kas skundėsi girtais lenkų fanais Lietuvoje?
Skrydis Warsaw-Frankfurt
Varšuvos oro uoste, pavadintame Frederiko Šopeno vardu, praleidau geras 5 valandas. Keista buvo tai, kad skrydžiams registruojamasi ne pagal konkretų skrydį, o pagal avialiniją, kuria skrendi. Pirmą kartą keliavau lėktuvu su persėdimu, tad būgštavau prieš kelionę. Bet jau Lenkijoje man buvo išduoti abiejų skrydžių boarding passai ir išsiaiškinau, kad bagažu nereiks rūpintis iki pat kol nusigausiu į Kalgarį. Pasidarė daug ramiau. Visgi neramu buvo dėl to, kad negalėjau informuoti artimųjų, kad atvykau į Varšuvą, nes telefonas atsisakė išsiųsti žinutes, o internetas oro uoste sunkiai prieinamas. Galiausiai telefonas atsigavo, tad atsipūčiau. Prisiregistravau likus dar 4 valandoms iki skrydžio, perėjau patikrą (kur pirmą kartą gyvenime man liepė nusiauti batus, ir tik man, ir dar lenkų kalba rėkiant pareigūnui, kol dar tik stovėjau prieš patikros "vartus" (nežinau kaip jie tiksliai vadinami)) ir galėjau sau ramiai laukti savojo skrydžio. Belaukdama nusnūdau ant suolelio laukimo salėje.
Mane skraidino LOT Polish Airlines nedidukas lėktuvėlis, turintis po dvi sėdimas vietų eiles iš kairės ir dešinės. Buvau truputį nusigandusi, kai laipinimas buvo šiek tiek atidėtas ir moteriškė kažką burbtelėjo panosėje "some technical problems". Na bet jei jau laipina, vadinasi nieko baisaus! Kitaip nei AirBaltic (su kuriomis esu turėjusi daugiausiai reikalų), lenkų avialinijos net ekonominės klasės trumpų skrydžių metu pamaitina savo keleivius NEMOKAMAI. Man tai buvo tikrai svarbu, nes Varšuvoj neturėjau zlotų (o valiutos keityklos dar nedirbo) ir buvau tikrai praalkus :) Skridau apie pusantros valandos, iš kurių apie 20 min lėktuvas jau nusileidęs važinėjo Frankfurto oro uosto takais. Didelis oro uostas, didelis.
Skrydis Frankfurt-Calgary
Nepasiklydau didžiajame oro uoste! Nors Frakfurto tarptautinis oro uostas ir didelis, bet viskas ganėtinai aiškiai surašyta, tad reikėjo tik sekti nurodymus. Oro uosto darbuotojai pasirodė gerokai malonesni ir geranoriškesni nei Lenkijoje.
Pirmą kartą skridau per Atlantą, pirmą kartą tokio dydžio boeingu. Trys eilės sėdynių ties lėktuvo viduriu ir po dvi eiles ties šonais, kelios salės. Kaip ir ankstesniame lėktuve, mano vieta buvo prie lango. Šįkart buvo dar geriau, nes buvau tolėliau nuo sparno ir matėsi daugiau vaizdo bei krėslas šalia manęs buvo tuščias (apskritai buvo labai nedaug laisvų vietų, tad man pasisekė). Skrendant virš vandenyno esant pavieniams debesims atrodo, kad žiūri į dangų, tik iš viršaus :)
Skraidinausi vokiečių avialinijomis Condor. Viskas puiku, tik man jau pradeda įkyrėti vokiečių kalba (net čia, Kanadoj, ją girdžiu!). Bet gal taip yra dėl to, kad suprantu ją, tik nesivarginu kalbėti. O avialinijos tikrai šaunios: ir maitino dažnai, ir filmus gerus rodė, ir lėktuvas nesikratė per daug :)
Automobiliu iš Calgary į Jasper
Kalgaryje išlipus iš lėktuvo visus pasveikino pagyvenusios moteriškės, apsirengusios karališkosios policijos (Royal Canadian Mounted Police) uniforma. Pralinksmino. Pasų kontrolėj ir imigracijos skyriuj viskas praėjo sklandžiai, gavau savo leidimą, po to atsiėmiau bagažą ir manęs jau laukė sesės vyras.
Automobilių stovėjimo aikštelėje dėmesį labiausiai patraukė dominuojantys pickupai. Bet žvalgytis nebuvo daug laiko, laukė ilga kelionė "namo" :) Keliai geri, vaizdai gražūs, bet kai sutemo, supratau, kad 6 valandos kelyje po ir taip ilgos kelionės yra per daug, o noras pamatyt sesę, dukterėčią ir numigti vis stiprėjo.
Nors ir prieblandoje, bet jau mačiau rudąją meškutę, civilizuotai einančią per gatvę. Dar bandžiau fotografuoti per langą, bet meškutė susiliejo su tamsa. Kitą kartą :)
Jasper
Rytoj planuoju ištyrinėti miestelį! Pasikroviau fotoaparato akumuliatorių ir tikiuosi, kad nelis :)
Super! Vesk ir toliau dienoraštį ir kuo daugiau fotkių prašau! Kad pati manyčiau jop kanadoj esu :D P.S. kaip mažė, į tave panaši? :D
AtsakytiPanaikintiMažė daug gražesnė ir mažesnė :) Bet manau bus tokia pat išlepinta kaip ir aš :D
Panaikinti